Nepaisant spartaus medicinos technologijų ir farmakologijos vystymosi, daugelyje pasaulio šalių sergamumas ir mirtingumas nuo onkologinių ligų ne tik nemažėja, bet ir ženkliai didėja.
2022 metais vėžio diagnozė buvo nustatyta apie 20 mln. žmonių pasaulyje. Mirtingumas nuo šios ligos 2022 metais sudarė apie 9,7 mln. žmonių, o 2012 metais – 8,2 mln. žmonių.
Dažniausiai žmonės miršta nuo plaučių, storosios žarnos, kepenų, skrandžio ir krūties vėžio.
Navikai: kas tai yra?
Navikai aptinkami ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams bei augalams – jų randama vabzdžiuose, žuvyse, ropliuose ir žinduoliuose.
Navikas – tai nekontroliuojamas tam tikro audinio išvešėjimas, kuris gali būti gerybinis arba piktybinis.
- Gerybinis navikas paprastai auga lėtai, neplinta po organizmą ir dažniausiai nėra pavojingas gyvybei.
- Piktybinis navikas sudarytas iš pakitusių ląstelių, kurios nekontroliuojamai dauginasi, įsiskverbia į aplinkinius audinius ir gali plisti po visą organizmą.
Kaip vystosi vėžys?
Savo vystymesi piktybinis navikas pereina tris stadijas:
- iniciaciją,
- promociją,
- progresavimą.
Iniciacijos stadijoje normali ląstelė, veikiama kancerogenų, palaipsniui virsta pakitusia (navikine) ląstele.
Mūsų organizme nuolat atsiranda pakitusių ląstelių, tačiau imuninė sistema dažniausiai jas atpažįsta ir pašalina. Jei dėl kokios nors priežasties pakitusi ląstelė išvengia imuninės sistemos kontrolės ir išlieka, ji gali metų ar net dešimtmečių laikotarpiu būti „miegančios“ būsenos.
Promocijos stadijoje tam tikrų medžiagų poveikyje vėžinė ląstelė pradeda aktyviau daugintis. To rezultatas – susiformuoja matomas, arba diagnozuojamas, navikas.
Progresavimo stadijoje navikas tampa piktybiniu.
Pagrindinės vėžio priežastys
Egzistuoja trys pagrindinės navikų atsiradimo priežastys, patvirtintos oficialios medicinos:
- cheminiai kancerogenai,
- fiziniai kancerogenai (jonizuojanti radiacija, ultravioletinis spinduliavimas, kai kurie lėtiniai dirginimo veiksniai),
- onkogeniniai virusai.
Kancerogenai ir jų poveikis
Kancerogenai – tai cheminės medžiagos, galinčios sukelti normalios ląstelės virtimą piktybine.
1775 metais anglų gydytojas Percivall Pott pirmasis iškėlė prielaidą, kad jaunų kaminkrėčių kapšelio vėžį sukelia suodžiai ir derva, ilgą laiką kontaktavę su jų oda.
Praėjus daugiau nei šimtmečiui, japonų mokslininkai Jamagiwa ir Išikava tai įrodė eksperimentiškai – ilgą laiką tepant akmens anglių dervą ant triušių ausų, išsivystė odos vėžys.
Šis eksperimentas parodė, kad cheminės medžiagos gali sukelti vėžį.
Didelė dalis vėžio atvejų siejama su aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniais, tokiais kaip:
- rūkymas,
- mityba,
- alkoholis,
- aplinkos tarša.
Kancerogenų poveikis organizmui gali būti skirtingo stiprumo ir didele dalimi priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo bei aplinkos.
Svarbi ir kita pusė
Be fizinių ir biologinių veiksnių, svarbų vaidmenį mūsų gyvenime taip pat atlieka mūsų mąstymas ir pasirinkimai.
Biblija ragina būti budriems ir atskirti tiesą nuo klaidos:
„Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.“
(1 Jono 4, 1)
Šaltiniai
- https://gco.iarc.who.int/en
- Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“
